Atšilus orams puikus metas sustoti ir skirti laiko sau, tad tęsdami #TripleOExperts rubriką, pristatome šio mėnesio pašnekovę Triple O partnerę, konsultantę ir verslo psichologę Laura Rimkutė. Pokalbio metu Laura plačiau pasakoja apie perdegimo požymius darbe, konfliktų darbe naudą ir žalą, emocijų valdymą, psichologinę gerovę ir motyvaciją bei emocinių iššūkių įveikimą.
Šiuo metu vis dar dauguma žmonių renkasi hibridinį darbo režimą. Tačiau atskirti darbą nuo poilsiavimo yra sunku. Kokie yra pirmieji perdegimo požymiai ir kaip jų išvengti?
Perdegimą galima atpažinti pirmiausia iš sumažėjusio darbingumo ir produktyvumo. Darosi sunku susikaupti, atlikti užduotis laiku. Pasitaiko dažnos klaidos, krenta motyvacija ir entuziazmas. Vėliau atsiranda cinizmas ir atsiribojimas. Formuojasi neigiamas požiūris į darbą ir aplinkinius. Padidėja dirglumas, išauga konfliktų skaičius su kolegomis ir/ar klientais. Žmogus emociškai atsiriboja nuo darbo ar asmeninių santykių. Galiausiai ateina fizinis ir emocinis išsekimas. Jaučiamas nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, net ir po poilsio. Darosi sunku atlikti net paprasčiausias užduotis. Nebelieka susidomėjimo veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Gali pasireikšti nevaldomi emocijų protrūkiai, norma tampa ašaros darbe, prasideda rimtos sveikatos problemos.
Perdegimo galima išvengti subalansavus darbo ir poilsio režimą. Svarbu užtikrinti pakankamą poilsio laiką, laikytis reguliarių pertraukų darbo metu ir skirti laiko mėgstamai veiklai po darbo valandų. Sveika gyvensena taip pat yra būtina – reguliari fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką, o sveika mityba ir pakankamas miegas padeda išlaikyti energiją ir sveikatą. Streso valdymas yra dar vienas svarbus aspektas. Naudokite streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai, ir mokykitės atpažinti bei valdyti streso šaltinius. Socialinė parama yra labai svarbi – bendraukite su kolegomis, draugais ir šeima. Dalinimasis savo jausmais ir patirtimis gali padėti sumažinti stresą, o jei reikia, nesibaiminkite prašyti pagalbos. Jei jaučiate, kad perdegimas tampa rimta problema, pasitarkite su psichologu ar psichoterapeutu. Svarbu atpažinti perdegimo požymius ankstyvoje stadijoje ir imtis veiksmų jų išvengti, kad išlaikytumėte gerą sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Daugumai žmonių konfliktai, tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, kyla dėl neigiamų emocijų. Tačiau kodėl nereikėtų bijoti konfliktų darbe? Kada konfliktai gali padaryti daugiau žalos nei naudos?
Konfliktai darbe dažnai laikomi neigiamu reiškiniu, tačiau jie gali būti naudingi ir net būtini, jei tinkamai valdomi. Pirmiausia, konfliktai padeda atskleisti problemas, kurios gali būti neišspręstos arba nepastebėtos. Jie skatina darbuotojus išsakyti savo nuomonę ir jausmus, kurie gali būti svarbūs gerinant darbo procesus ir bendravimą komandoje. Be to, konfliktai skatina kūrybiškumą ir inovacijas, nes ieškant sprendimų dažnai kyla naujų idėjų ir požiūrių. Taip pat, konfliktai ugdo darbuotojų gebėjimą spręsti problemas ir valdyti stresą. Kai darbuotojai išmoksta konstruktyviai spręsti konfliktus, jie labiau pasitiki savimi ir tampa stipresni kaip komanda. Konfliktai gali pagerinti komunikaciją, nes priverčia žmones kalbėti apie tai, kas juos neramina ir skatina rasti bendrą kalbą. Tinkamai sprendžiami konfliktai stiprina komandos ryšius ir padeda sukurti atvirą ir sąžiningą darbo aplinką.
Visgi ne visi konfliktai yra naudingi. Konstruktyvūs konfliktai, kurie skatina dialogą ir problemų sprendimą, yra vertingi. Tačiau destruktyvūs konfliktai, kurie sukelia asmeninius nesutarimus ir nepasitikėjimą, gali būti kenksmingi. Todėl svarbu mokytis ir naudoti efektyvias konfliktų valdymo strategijas, tokias kaip aktyvus klausymasis, empatija ir bendrų sprendimų ieškojimas.
Darbe praleidžiame daug laiko. Kaip išvengti emocijų proveržio kolegų akivaizdoje ir suvaldyti savo jausmus?
Emocijų proveržiai darbe gali sukelti nemalonių situacijų ir paveikti darbo atmosferą. Kad taip nenutiktų, praktikuokite sąmoningumą ir savistabą. Nuolat stebėkite savo emocijas ir pastebėkite, kada jos pradeda stiprėti. Tai padės jums atpažinti pirmuosius streso ar pykčio požymius ir laiku imtis veiksmų. Kvėpavimo pratimai yra puikus būdas greitai nusiraminti. Giliai kvėpuokite, skaičiuodami iki keturių įkvepiant, sulaikykite kvėpavimą keturias sekundes, o tada lėtai iškvėpkite, taip pat skaičiuodami iki keturių. Ši technika padeda sumažinti streso lygį ir atkurti emocinę pusiausvyrą.
Jei jaučiate, kad emocijos pradeda perimti kontrolę, pabandykite trumpam atsitraukti nuo situacijos. Eikite į kitą kambarį, išgerkite stiklinę vandens arba tiesiog trumpam pasivaikščiokite. Tai padės atvėsti ir persiorientuoti. Taip pat labai svarbu mokytis išreikšti savo jausmus konstruktyviai. Užuot slopinę emocijas ar sprogę, kalbėkite apie tai, kas jus jaudina, naudodami „aš“ teiginius, pavyzdžiui: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai nesilaikoma mūsų susitarimų“.
Kitas svarbus aspektas yra streso valdymas kasdieniame gyvenime. Užtikrinkite, kad pakankamai ilsėtumėtės, sveikai maitintumėtės ir reguliariai sportuotumėte. Sveika gyvensena padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą ir sumažina staigių emocijų proveržių tikimybę. Be to, naudokite ilgalaikes strategijas, tokias kaip meditacija ar joga, kurios padeda sumažinti bendrą streso lygį ir pagerinti emocinį atsparumą.
Kokie yra svarbiausi veiksniai, darantys įtaką psichologinei gerovei ir motyvacijai darbe?
Psichologinei gerovei ir motyvacijai darbe įtakos turi darbo aplinka, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, aiškūs tikslai ir lūkesčiai, karjeros galimybės bei asmeninis tobulėjimas ir tinkamas atlygis bei pripažinimas. Pripažinimas už pasiekimus ir pastangas, tiek viešas, tiek asmeninis, padeda darbuotojams jaustis vertinamiems ir skatina juos siekti geresnių rezultatų. Mokymosi ir tobulinimosi galimybių teikimas, pavyzdžiui, mokymai, seminarai ir kvalifikacijos kėlimo programos, skatina darbuotojų profesinį augimą ir pasitenkinimą darbu. Reguliarus grįžtamasis ryšys taip pat padeda darbuotojams tobulėti ir jaustis vertinamiems. Be to, draugiška ir palaikanti kolegų bei vadovų atmosfera skatina teigiamus tarpusavio santykius ir geresnę emocinę sveikatą. Sutelkiant dėmesį į šiuos veiksnius, galima sukurti motyvuojančią ir palaikančią darbo aplinką.
Kaip galima efektyviai identifikuoti ir įveikti emocinius iššūkius, trukdančius asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui?
Pirmasis žingsnis yra sąmoningumo ugdymas. Reikia išmokti atpažinti savo emocijas ir suprasti, kaip jos veikia mūsų elgesį ir sprendimus. Tai galima pasiekti vedant emocijų dienoraštį, kuriame reguliariai užsirašoma, kaip jaučiatės įvairiose situacijose ir kaip tos emocijos paveikia jūsų veiksmus. Kalbėjimas apie savo jausmus ir problemas su artimaisiais, draugais ar kolegomis irgi yra skatintinas. Konstruktyvus dialogas gali padėti rasti palaikymą ir supratimą, o taip pat ir naujų būdų spręsti problemas. Jei tai nepadeda, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Darbas su saviverte ir savęs priėmimu irgi yra svarbus žingsnis emocinių iššūkių įveikimo kelyje. Susitelkiant į savo stipriąsias puses ir pripažįstant pasiekimus, galima sustiprinti pasitikėjimą savimi. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis yra būtini emocinei ir fizinei gerovei. Rūpindamiesi savo kūnu, taip pat rūpinamės ir savo emocine būsena. Keičiant požiūrį į stresą keliančias gyvenimo situacijas, primenant sau, kad daugelis problemų yra laikinos, galima sumažinti patiriamą įtampą ir daugiau susitelkti į asmeninį ar profesinį tobulėjimą. Apibendrinant, emocinių iššūkių identifikavimas ir įveikimas reikalauja nuolatinio dėmesio, sąmoningumo ir praktikos. Naudojant šiuos metodus, galima efektyviai valdyti emocijas ir siekti asmeninio bei profesinio tobulėjimo.
Lauros specializacijos sritys yra: asmeninis tobulėjimas ir augimas, emocinių kompetencijų lavinimas(stresas, konfliktinių situacijų valdymas), komandinis darbas, psichologinė gerovė darbe ir gyvenimo srityse. Besidominčius Triple O Consulting mokymais kviečiame susisiekti ask@tripleo.lt.
