VIEŠO KALBĖJIMO MOKYMAI
Gebėjimas kalbėti prieš kitus šiandien reikalingas ne tik tiems, kurie lipa ant scenos. Viešas kalbėjimas vyksta susirinkime, pristatant projektą klientui, kalbant su vadovybe, vedant „Teams“ susitikimą ar spontaniškai atsakant į klausimą, kai visų akys nukrypsta į jus.
Todėl kalbėjimas yra ne scena dėl scenos. Tai kasdienis profesinis įrankis, padedantis aiškiai išsakyti mintis, daryti įtaką, įtraukti kitus ir kurti pasitikėjimą.
KALBĖTI AIŠKIAI NEUŽTENKA. REIKIA MOKĖTI PAVEIKTI
Viešasis kalbėjimas nėra vien taisyklingai sudėlioti sakiniai. Svarbu, kaip žmogus skamba, juda, žiūri į auditoriją, valdo pauzes ir reaguoja į netikėtą situaciją. Kartais gera mintis pradingsta ne todėl, kad ji silpna, o todėl, kad pranešėjas jos neperteikia taip, kad auditorija norėtų klausytis.
Mūsų viešojo kalbėjimo mokymai orientuoti į praktinį įgūdžių lavinimą. Dalyviai mokosi ne tik „ką pasakyti“, bet ir kaip pasiruošti, kaip suvaldyti įtampą, kaip išlaikyti dėmesį ir kaip kalbėti taip, kad pagrindinė žinutė liktų auditorijos galvoje.
NUO SCENOS BAIMĖS IKI PASITIKĖJIMO
Baimė kalbėti viešai yra dažna net labai patyrusiems specialistams. Ji gali pasireikšti prieš svarbų pristatymą, pirmą kartą kalbant prieš didesnę auditoriją ar net tada, kai reikia trumpai pasisakyti susitikime. Mokymuose nagrinėjame, kas sukelia nerimą ir ką su juo galima daryti praktiškai. Dalyviai išbando būdus, padedančius nusiraminti prieš kalbą, suvaldyti kūno reakcijas ir stresą paversti energija, o ne kliūtimi.
Praktikoje dirbame su:
• Scenos ir kalbėjimo baime.
• Kūno kalba, laikysena ir akių kontaktu.
• Balso stiprumu, tempu, intonacija ir pauzėmis.
• Aiškia kalbos struktūra ir pagrindinės minties formulavimu.
• Spontanišku atsakymu į klausimus.
• Auditorijos įtraukimu ir emocinio ryšio kūrimu.
• Vizualinių elementų naudojimu taip, kad skaidrės padėtų, o ne konkuruotų su pranešėju.

KALBA PRASIDEDA DAR PRIEŠ PIRMĄ SAKINĮ
Stiprus pristatymas nėra improvizuotas žodžių srautas. Jis prasideda nuo aiškaus atsakymo į kelis klausimus: kam kalbu, ką noriu pasakyti ir ką klausytojas turėtų išsinešti? Dalyviai mokosi susidėlioti kalbą nuo idėjos iki pristatymo: pasirinkti tikslą ir auditoriją, suformuluoti pagrindinę mintį, struktūruoti turinį, panaudoti istorijas, pasirinkti tinkamą tempą ir kalbos formą.
Viešojo kalbėjimo mokymai ypač naudingi tiems, kurie nori ne tik kalbėti taisyklingai, bet ir kalbėti įtaigiai. Nes informacija pati savęs neparduoda, neįkvepia ir neįtikina. Tai padaro žmogus, kuris moka ją perteikti.
DAUGIAU PRAKTIKOS, MAŽIAU „PAKLAUSYKITE IR PRISIMINKITE“
Mūsų mokymuose dalyviai neapsiriboja teorija. Kiekvienas pasirenka realią temą ir kuria savo kalbą, ją pristato kamerai, gauna grįžtamąjį ryšį ir patobulina.
Praktinis procesas gali atrodyti taip:
Idėja → auditorija → pagrindinė žinutė → struktūra → balsas ir kūno kalba → pristatymas → grįžtamasis ryšys → antras bandymas.
Būtent antras bandymas dažnai ir parodo progresą. Dalyvis iš karto pamato, kas veikia, kur dingsta minties aiškumas, kokie įpročiai trukdo ir ką galima pakeisti jau kitame pasirodyme.
Viešojo kalbėjimo mokymai pasižymi praktiniu požiūriu: ne tik sužinoti, kaip reikėtų kalbėti, bet iš karto pabandyti tai padaryti, suklysti, gauti grįžtamąjį ryšį ir pabandyti dar kartą.
VIEŠOJO KALBĖJIMO SEMINARAI KONKREČIAI SITUACIJAI
Ne visada reikia visos dienos programos. Kartais organizacijai aktuali viena konkreti tema: pasitikėjimas savimi, kalbėjimas prieš auditoriją, įtaigus pristatymas ar gebėjimas susidoroti su netikėtais klausimais.
Kai pasirenkami viešojo kalbėjimo seminarai, formatą galima pritaikyti konkrečiam organizacijos poreikiui. Tai gali būti trumpesnė ir intensyvesnė programa, orientuota į vieną kompetenciją ir daug praktikos.
Tiems, kurie nori nuosekliai stiprinti gebėjimą kalbėti, siūlomi kursai viešajam kalbėjimui tobulinti. Juose galima žingsnis po žingsnio pereiti nuo pasiruošimo ir kalbos struktūros iki gyvo pristatymo, grįžtamojo ryšio ir individualaus tobulėjimo.
KALBĖJIMAS, KURIS PRAVERČIA NE TIK SCENOJE
Viešasis kalbėjimas tampa ypač svarbus tada, kai darbuotojui reikia ne tik atlikti savo darbą, bet ir įtikinti, įtraukti, pristatyti ar atstovauti.
Tai aktualu darbuotojams, kurie:
• Pristato sprendimus klientams ar vadovybei.
• Veda susitikimus ir komandines diskusijas.
• Atstovauja organizacijai renginiuose.
• Pristato projektus ar idėjas.
• Siekia sustiprinti savo profesinį autoritetą.
• Turi gebėti greitai ir užtikrintai reaguoti į klausimus.
Tokiose situacijose viešas kalbėjimas tampa ne papildomu „minkštuoju įgūdžiu“, o profesine kompetencija. Mokėti kalbėti reiškia mokėti aiškiau atstovauti savo idėjoms, komandai ir organizacijai.
DUK
• Ar kiekvienas gali išmokti viešai kalbėti?
Taip. Geras kalbėjimas nėra vien įgimtas talentas. Didelę dalį įgūdžių galima sistemingai išlavinti: pasiruošimą, kalbos struktūrą, balso valdymą, kūno kalbą, reakciją į klausimus ir auditorijos įtraukimą. Svarbiausia ne tapti kitu žmogumi, o atrasti tokį kalbėjimo būdą, kuriame jaučiatės užtikrintai.
• Kodėl naudinga mokėti kalbėti viešai?
Nes nuo gebėjimo aiškiai perteikti mintį priklauso ne tik tai, kaip jus supras, bet ir kaip jumis pasitikės. Įtaigus kalbėjimas padeda pristatyti idėjas, įtikinti klientus, įtraukti komandą, stiprinti profesinį autoritetą ir geriau atstovauti organizacijai.
• Kiek laiko trunka išmokti viešai kalbėti?
Pagrindinius principus galima suprasti per vieną praktinę programą, tačiau tikras meistriškumas atsiranda kartojant, gaunant grįžtamąjį ryšį ir kalbant realiose situacijose. Todėl vieniems pakanka intensyvių dirbtuvių, o kitiems naudingesnė tęstinė programa. Svarbiausia, kad mokymasis nesibaigtų paskutine skaidre. Viešojo kalbėjimo mokymai turi būti pradžia praktikai, o ne jos pabaiga.