Tęsdami #TripleOExperts rubriką, pristatome šio mėnesio pašnekovę Indre Kontrimiene. Pokalbio metu Indrė plačiau papasakoja apie dizaino mąstyseną, kaip šis metodas skiriasi nuo kitų bendradarbiavimo ar idėjų kūrimo būdų, kokias organizacijos problemas tai gali išspręsti, su kokiais iššūkiais komandos dažniausiai susiduria ir kokias įžvalgas gali suteikti ilgalaikė dizaino mąstysenos patirtis.
Viena iš jūsų mokymų specializacijos krypčių yra dizaino mąstysena. Kaip ši metodologija gali būti panaudojama sprendžiant verslo iššūkius?
Dar 2015 m. Harvard Business Review publikuotame straipsnyje buvo įvardinta, kad nors dizaino mąstysenos metodologija buvo pradėta naudoti produktų ir paslaugų kūrimui, šiandien įmonės vadovai procesą renkasi ir pokyčių valdymui, ir strategijai kurti. Nors per daugiau nei 10 metų metodo patirtį esu pritaikiusi įvairiose srityse, šiandien man labiausiai patinka per dizaino mąstysenos prizmę žiūrėti į komandų bendradarbiavimą. Naudodami šį kūrybos metodą, mes analizuojame komandų bendradarbiavimo niuansus, įvardijame problemas ir kartu ieškome sprendimų.
Kuo tai skiriasi nuo paprasto susitikimo kalbėti apie bendradarbiavimą ar kurti idėjas?
Dizaino mąstysena turi visą bagažą įrankių, kurie:
a) padeda į visą klausimą pažiūrėti metodiškai, procesiškai. Vietoje chaoso pradedame matyti platesnį vaizdą, kuris yra apibrėžtas. Procesas pereina per problemos analizę nuo pradžios iki galo
b) šiame procese naudojami efektyvūs įrankiai sutaupo laiko, įtraukia net ir intravertus ar skeptikus, įneša naujų požiūrio kampų, naujo vėjo.
Įsivaizduokite savo problemą (produkte, procese ar komandos bendradarbiavime) kaip kalną lego kaladėlių, susimaišiusių ir savo spalvomis, ir formomis. Tuomet vieną entuziastingą kolegą, kuris pora mėnesių įrodinėja, kad raudonos kaladėlės svarbiausios. O jums atrodo, kad svarbiausios ne raudonos, o tos, apvalios. Galime ilgai dėl to ginčytis. Dizaino mąstysenos metodologija surenka visas kaladėles, išrūšiuoja, atmeta nesvarbias, o likusias sureitinguoja pagal svarbą, sujungia, pastato pilį, kurią galiausiai įvertinti nunešame tiems žmonėms, kurie ja ir turės naudotis.
Komanda ne tik pajuda į priekį su sprendimais, o ir daug geriau pradeda suprasti vieni kitus, matymą ir perspektyvas.
Kokias atvejais organizacija gali atpažinti, kad dizaino mąstysenos metodas jiems padės?
Pirmiausia, tai kai norime skirtingų departamentų žmones sujungti dirbti ties vienu projektu ar tobulinimu. Jis padeda metodiškai susikalbėti skirtingiems žmonėms.
Antra, kai esame užsisukę rutinoje, negalime pamatyti nieko naujo, viskas atrodo išbandyta ir nuobodu.
Trečia, kai turime kūrybinę užduotį, limituotą laiką, o sprendimo reikia greitai.
Dizaino mąstysena tikrai netinka tuo atveju, kai sprendimas jau žinomas, tereikia jį įgyvendinti, sudėtinga, kai sfera itin konkreti yra daug apribojimų.
Su kokiais atvejais susiduri dažniausiai?
Mano mėgstamiausias – departamentai nesusikalba ir kaltina vieni kitus. Kaip su dizaino mąstysenos metodologija galime pagerinti vieni kitų supratimą ir bendradarbiavimą?
Šio proceso metu dalyviai išlipa iš kaltinimo ir paprastai labai daug pamato ir supranta apie savo kolegas ir jų darbą. Turint laiko, į šį formatą dar įtraukiu ir emocinio raštingumo dalį, tai labai padeda giliaus ryšio kūrimui.
Taip pat geriname procesus, vystome programėles ir kuriame geresnę kliento patirtį paslaugose. Teko prisidėti prie įmonės strateginės krypties sėkmingos transformacijos.
Kartais įmonės mokosi paties proceso ir įrankių, kad galėtų jį taikyti patys kasdienėje veikloje.
Su dizaino mąstysenos metodologija dirbi daugiau nei 10 metų. Galbūt kažką per tiek laiko pamatei kitaip, negu jo naudojimo pradžioje?
Pradžioje viską dariau labai atsakingai, pagal taisykles. Metams bėgant pradėjau daugiau džiazuoti, į tą patį procesą jungti SPRINT, Job to be done, kliento kelionės ir kitas praktikas, eigoje jausti komandos poreikį ir prisitaikyti.
Bet labiausiai šiame procese mane žavi tai, kad čia viskas paremta per empatiją iš tiesų išgirsti ir matyti žmones aplink save. Kalbėtis, klausti, klausytis. O tuomet kurti, kurti kartu, kurti drąsiai. Empatija ir kūryba – kokio didelio grožio žodžiai ir kaip labai mūsų versluose jų reikia daugiau.
Indrės specializacijos sritys yra: motyvacija, kūrybiškumas ir komandinis darbas. Besidominčius Triple O Consulting mokymais kviečiame susisiekti ask@tripleo.lt.
