BENDRADARBIAVIMO SKATINIMO MOKYMAI: KAIP ORGANIZACIJOJE SUKURTI DAUGIAU „MES“

Organizacijoje bendradarbiavimas prasideda ne nuo dar vieno susitikimo kalendoriuje. Jis prasideda nuo to, kaip žmonės dalijasi informacija, kaip priima kitų nuomonę, kaip sprendžia nesutarimus ir kiek atsakomybės jaučia už bendrą rezultatą. Bendradarbiavimo skatinimo mokymai skirti organizacijoms, kurios nori ne tik kalbėti apie bendradarbiavimo svarbą, bet ir kurti sąlygas, kuriose jis tampa kasdienio darbo dalimi.

Kai padaliniai ar komandos pradeda veikti atskirai, atsiranda daugiau dubliuojamų darbų, informacijos praradimo, nesusikalbėjimo ir „čia ne mano atsakomybė“ situacijų. Tokios problemos retai išsisprendžia vien priminus darbuotojams būti draugiškesniems. Reikia pažvelgti į pačią bendradarbiavimo sistemą.

BENDRADARBIAVIMAS TARP KOMANDŲ IR PADALINIŲ

Kai organizacija auga, vienos komandos darbo rezultatas dažnai tampa kitos komandos darbo pradžia. Pardavimai perduoda informaciją klientų aptarnavimui, personalas dirba su vadovais, finansai remiasi kitų padalinių duomenimis. Jeigu tarp šių grandžių atsiranda spragų, bendras rezultatas pradeda strigti.

Todėl bendradarbiavimo skatinimo seminarai gali būti orientuoti ne į vienos komandos santykius, o į bendradarbiavimą tarp skirtingų organizacijos dalių. Bendradarbiavimo seminarai ypač tinka tada, kai organizacijai reikia bendros erdvės išsigryninti, kas trukdo sklandžiai veikti kartu ir kokių susitarimų trūksta.

Praktinėse užduotyse galima analizuoti realias situacijas:

• Kur nutrūksta informacijos perdavimas.
• Kur atsiranda neaiškios atsakomybės.
• Ko vienas padalinys tikisi iš kito.
• Kokių susitarimų trūksta.
• Ką kiekvienas darbuotojas gali pakeisti savo elgesiu.

Tokiu būdu bendradarbiavimas tampa ne abstrakčia vertybe, o konkrečiu darbo procesu.

NUO BARJERŲ PRIE SPRENDIMŲ

Vienas svarbiausių programos etapų – bendradarbiavimo barjerų identifikavimas. Dalyviai įvardija, kas jų organizacijoje apsunkina sklandų veikimą, ir ieško realistiškų būdų tai keisti.

Galimi sprendimai gali būti labai skirtingi:

• Aiškesni susitarimai.
• Nauji komunikacijos ritualai.
• Atsakomybės perskirstymas.
• Reguliari informacijos dalijimosi praktika.
• Grįžtamojo ryšio įpročiai.
• Bendros iniciatyvos tarp padalinių.

Bendradarbiavimo kursai taip pat padeda pamatyti individualaus elgesio reikšmę. Kartais norime, kad „organizacija geriau bendradarbiautų“, tačiau pamirštame paklausti: ką konkrečiai aš pats galiu padaryti kitaip?

BENDRADARBIAVIMAS KAIP ORGANIZACIJOS KULTŪROS DALIS

Tikras pokytis prasideda tada, kai nauji susitarimai tampa kasdienio darbo dalimi. Todėl programa gali būti papildyta situacijų sprendimu, individualia refleksija ir konkrečių veiksmų planu.

Dalyviai mokosi:

• Geriau suprasti kitų poreikius.
• Aiškiau komunikuoti savo lūkesčius.
• Išgirsti kitą poziciją.
• Konstruktyviai spręsti nesutarimus.
• Matyti savo atsakomybę už bendrą rezultatą.
• Naudoti komandos ir organizacijos resursus efektyviau.

Programa gali būti pritaikoma tiek vienai komandai, tiek skirtingų padalinių darbuotojams. Bendradarbiavimo skatinimo mokymai gali būti orientuoti į konkrečią organizacijos situaciją, todėl mokymų metu nagrinėjamos ne išgalvotos, o realiam darbui artimos situacijos.

KAI BENDRAS REZULTATAS TAMPA SVARBESNIS UŽ ATSKIRAS TERITORIJAS

Stiprioje organizacijoje žmonės neprivalo visada sutarti. Jie turi mokėti nesutikti taip, kad bendras darbas nenustotų judėti į priekį.

Būtent todėl bendradarbiavimo konsultacijos gali būti vertingas kitas žingsnis organizacijoms, kurios nori ne tik surengti mokymus, bet ir giliau išanalizuoti bendradarbiavimo procesus. Konsultacinio darbo metu galima pažvelgti į konkrečius organizacijos iššūkius, identifikuoti barjerus ir kartu ieškoti sprendimų.

Bendradarbiavimas nėra vien gera atmosfera. Tai gebėjimas sujungti skirtingas kompetencijas, informaciją ir perspektyvas taip, kad organizacija veiktų kaip viena sistema.