MINDFULNESS MOKYMAI: DAUGIAU SĄMONINGUMO DARBE IR KASDIENYBĖJE

Darbe dažnai veikiame autopilotu. Atsidarome el. paštą dar prieš kavą, vienu metu klausomės kolegos, atsakinėjame į žinutę ir galvojame apie kitą susitikimą. Dienos pabaigoje darbų lyg ir daug nuveikta, tačiau kartais sunku pasakyti, kiek iš jų buvo atlikta iš tikrųjų susitelkus.

Mindfulness mokymai padeda lavinti gebėjimą sąmoningai nukreipti dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar. Tai nėra bandymas „išjungti mintis“ ar visą darbo dieną vaikščioti ramybės būsenoje. Dėmesingumas yra praktikuojamas gebėjimas pastebėti savo mintis, emocijas, kūno reakcijas ir pasirinkti, kaip į situaciją reaguoti.

MINDFULNESS ORGANIZACIJOJE: NUO INDIVIDUALIOS PRAKTIKOS IKI KULTŪROS

Mindfulness versle aktualus tada, kai sąmoningumas suprantamas ne kaip individuali darbuotojo užgaida, o kaip viena iš kompetencijų, padedančių žmonėms veikti sudėtingoje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje.

Organizacijoje dėmesingumas gali būti siejamas su:

• Gebėjimu išlaikyti dėmesį atliekant sudėtingas užduotis.
• Sąmoningesniu bendravimu.
• Emocijų atpažinimu.
• Sprendimų priėmimu.
• Reakcija į stresą ir pokyčius.
• Tarpusavio santykių kokybe.

Tai ypač svarbu aplinkoje, kurioje daug informacijos, nuolat keičiasi prioritetai ir iš darbuotojų tikimasi gebėjimo greitai prisitaikyti.

KAIP PRAKTIKUOTI MINDFULNESS DARBE?

Klausimas kaip praktikuoti mindfulness? dažnai skamba sudėtingiau, nei yra iš tikrųjų. Pradėti galima nuo labai trumpos praktikos, kurios tikslas nėra pasiekti ypatingą būseną, o pastebėti tai, kas vyksta šiuo metu.

Pavyzdžiui, prieš susitikimą galima skirti minutę sąmoningam kvėpavimui. Prieš atsakant į konfliktinę žinutę galima pastebėti kūno reakciją ir emociją. Atliekant vieną užduotį galima sąmoningai nesijungti prie penkių kitų veiklų.

Mokymuose dalyviai susipažįsta su praktiniais būdais, kaip sąmoningumą integruoti į įprastą darbo dieną, kad praktika neliktų tik mokymų metu išbandytu pratimu.

STRESO VALDYMAS IR EMOCINIS ATSPARUMAS

Stresas savaime nėra problema. Problema atsiranda tada, kai žmogus ilgą laiką veikia įtampos režimu ir nebesugeba pastebėti, kada reikėtų sustoti, persiorientuoti ar pakeisti reakciją.

Streso valdymas su mindfulness leidžia pažvelgti į stresinę situaciją ne tik per išorines aplinkybes, bet ir per savo reakcijas į jas. Mokomasi atpažinti įtampos signalus, pastebėti pasikartojančius automatinius modelius ir naudoti trumpas praktikas dėmesiui bei vidinei būsenai reguliuoti.

Tai nėra pažadas, kad stresinių situacijų darbe neliks. Tikslas kitoks: išmokti jose išlikti sąmoningesniems ir turėti daugiau pasirinkimo, kaip į jas reaguoti.

MINDFULNESS VADOVAMS: KAI EMOCINĖ BŪSENA TAMPA KOMANDOS DALIMI

Vadovui sąmoningumas turi dar vieną dimensiją. Jo reakcijas stebi komanda, o emocinis fonas gali daryti įtaką tam, kaip žmonės jaučiasi ir elgiasi.

Mindfulness vadovams gali padėti geriau pastebėti savo reakcijas prieš priimant sprendimą, vedant sudėtingą pokalbį ar reaguojant į klaidą. Vadovui svarbu ne niekada nesupykti ar nesijaudinti. Svarbiau suprasti, kas vyksta jo viduje ir kaip tai gali paveikti kitus.

Sąmoningesnis vadovas gali lengviau:

• Išlaikyti dėmesį sudėtingame pokalbyje.
• Išgirsti ne tik tai, kas pasakyta, bet ir tai, kas slypi už žinutės.
• Atpažinti savo išankstines reakcijas.
• Išvengti impulsyvių sprendimų.
• Kurti daugiau psichologinio saugumo komandoje.

SĄMONINGUMAS IR EMOCINIS INTELEKTAS

Sąmoningumas ir emocinis intelektas papildo vienas kitą. Norint konstruktyviai valdyti emocijas, pirmiausia reikia jas pastebėti. O norint suprasti kitą žmogų, naudinga gebėti pastebėti ne tik jo reakciją, bet ir savo paties atsaką į ją.

Šis gebėjimas ypač svarbus komandose, kuriose kyla nesutarimų, reikia derinti skirtingas nuomones ar priimti nepopuliarius sprendimus. Dėmesingumas padeda sukurti daugiau erdvės klausymuisi, o ne vien greitam atsakymui.

SĄMONINGUMO UGDYMAS KAIP DARBUOTOJŲ GEROVĖS DALIS

Organizacijos vis dažniau ieško būdų, kaip darbuotojų gerovę susieti ne tik su pavienėmis iniciatyvomis, bet ir su kasdiene darbo aplinka. Darbuotojų gerovės programos gali apimti skirtingas priemones, padedančias žmonėms geriau pasirūpinti savo energija, emociniu atsparumu ir gebėjimu išlaikyti balansą.

Mindfulness praktikos šioje sistemoje gali tapti vienu iš įrankių, padedančių darbuotojams geriau atpažinti savo būseną ir sąmoningiau reaguoti į darbo aplinkos iššūkius.

Svarbu, kad sąmoningumo ugdymas darbe nebūtų pristatomas kaip dar viena pareiga darbuotojui. Praktikos veikia tada, kai jos tampa lengvai pritaikomos realiame gyvenime ir kai organizacijoje sudaromos sąlygos sąmoningesniam darbo ritmui.

Mindfulness nėra apie tai, kad darbo dienoje turėtume daugiau dalykų. Priešingai, jo vertė slypi gebėjime geriau būti su tuo, ką jau darome. Kartais produktyvumui reikia ne dar vienos užduoties, o kelių sąmoningų minučių, kurios leidžia grįžti prie svarbiausio dalyko.

Mokymų metu dalyviai ne tik susipažįsta su mindfulness principais, bet ir išbando praktikas, kurias gali pritaikyti savo darbo bei kasdienybės situacijose. Taip sąmoningumas tampa ne teorine sąvoka, o įgūdžiu, kurį galima nuosekliai stiprinti.