Daugelis iš mūsų viešąjį kalbėjimą sieja su stresu, užspaustais jausmais, bandymu būti „teisingais“ ir nuolatiniu vertinimu bei vidiniu savęs spaudimu pasirodyti gerai. Dažnai net nepastebime, kad scenos baimė nėra apie sceną – ji apie metus kauptą įtampą, taisykles, kurias nešamės iš praeities, ir ryšį su savimi, kurį esame praradę.

Naujausiame tinklalaidės „Žmogiškai“ epizode kalbame su Airida Ruibyte-Butkuviene ir viešojo kalbėjimo ekspertė Olga Polevikova apie tai:

• Kodėl viešasis kalbėjimas suaktyvina giliausius kūno ir emocijų sluoksnius?

• Kaip suprasti kūno siunčiamus signalus, o ne kovoti su jais?

• Kodėl griežtas pasiruošimas ir „tobulas tekstas“ nepadeda, jei viduje – chaosas?

• Kaip pereiti nuo įtampos, maskuotės ir vaidmens prie tikro, žmogiško kalbėjimo?

Pokalbyje – labai atvira patirtis apie tai, kaip kūnas pradeda rodyti, kad senas gyvenimo ir kalbėjimo būdas nebeveikia, apie jausmus, kurie pirmą kartą iškilo į paviršių, ir apie procesą, kuriame išmokstama būti tikru, o ne „tobulu“.